Ląstelių specializacijos rezultatas

Ląstelių
specializacijos
rezultatas - audiniai
Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]
Organizmų sandaros
lygmenys:




Ląstelė - gyvų organizmų struktūrinis
vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti,
vystytis ir daugintis;
Audinys - evoliuciškai susiformavusi ląstelių ir
neląstelinių darinių sistema, kuriai būdinga
bendra sandara ir funkcijos. ;
Organas - ypatingas organizmo sandaros
vienetas, sudarytas iš įvairių audinių ir
atliekantis tam tikras funkcijas;
Organų sistema.
Audinys
 Tai panašios sandaros ir atliekamų
funkcijų ląstelių ir tarpląstelinės
medžiagos visuma.
Gyvūninė ląstelė
Gyvūniniai audiniai
Skiriamos 4 pagrindinės audinių grupės:
 epitelinis audinys,
 raumeninis audinys,
 nervinis audinys,
 jungiamasis audinys.
1. Epitelis, epitelinis audinys – dengiamasis
audinys. Tai vienas pagrindinių audinių.
Epitelinis audinys skirstomas į paviršinį ir
liaukinį audinį. Jų ląstelės yra glaudžiai viena
prie kitos prigludusios. Tarpusavyje susijungia
tarpląstelinėmis jungtimis, sudarydamos
storesnę ar plonesnę dangą. Tarp ląstelių nėra
tarpląstelinės medžiagos. Po epiteliu visuomet
yra jungiamasis audinys. Epitelis neturi
kraujagyslių, todėl būtinas maisto medžiagas
gauna iš po juo gulinčio jungiamojo audinio.
Epitelinis audinys
 Epitelinis audinys dengia kūno paviršių, serozines
ertmes (pilvaplėvę, širdiplėvę), visus tuščiavidurius
organus (skrandį, žarnas, šlapimo pūslę) – čia juos
dengia paviršinis epitelis. Jis skiria organizmo vidinę
terpę nuo aplinkos, atlieka įsiurbimo (rezorbcijos) ir
išskyrimo (ekskrecijos) funkcijas. Paviršinis epitelis
atlieka apsauginę funkciją – saugo poepitelinį
jungiamąjį audinį nuo mechaninių, cheminių,
pažeidimų, mikrobų ir parazitų, skysčio netekimo.
2. Raumeniniai audiniai – viena iš 4
pagrindinių gyvūnų audinių grupių. Jie
atlieka judėjimo funkciją, nes sudaryti iš
ypatingų ląstelių - miocitų, kurie gali
susitraukti. Šios ląstelės cheminę
energiją paverčia mechanine energija. Be
raumeninių ląstelių į raumeninio audinio
sudėtį įeina kolageninis jungiamasis
audinys ir nervinio audinio elementai.
Kūnas juda susitraukinėjant ir
atsipalaiduojant raumenims.
Raumeninis audinys
 Raumeninių audinių yra 3 rūšys:
 Griaučių skersaruožiai raumenys sudaryti iš ilgų,
ruožuotų (dėl aktino ir miozino siūlų), daugiabranduolių,
cilindro formos ląstelių. Jos susitraukinėja valingai, todėl
galime koordinuoti savo judesius.
 Lygieji raumenys sudaro skrandžio sienelę, stemplę ir
daugelį kitų vidaus organų, kurie geba lėtai išsitempi ir
susitraukti. Ląstelės neruožuotos, verpstės formos,
vienbranduolės. Susitraukinėja nevalingai, todėl negalime
sąmoningai priversti savo vidaus organus atlikti kokį nors
veiksmą, taip pat praktiškai negalime pasipriešinti, kai
prasideda vėmimo procesas.
 Širdies skersaruožis raumuo turi tiek lygiųjų, tiek griaučių
skersaruožių raumenų savybes, bet tai nėra skirtingų
ląstelių mišinys. Jis sudarytas iš ruožuotų, vienbranduolių
ląstelių, kurios šakojasi, jungiasi viena su kita įterptinėmis
plokštelėmis, ir taip sudaro tvirtą vientisą raumens masęmiokardą. Jis susitraukinėja nevalingai, tačiau griežtai
kontroliuojant ir reguliuojant parasimpatinei nervų sistemai.
Griaučių skersaruožis raumuo
Lygusis raumuo
Širdies skersaruožis raumuo
Nervinis audinys
3. Nervinis audinys, sudarantis nervų
sistemą. Susideda iš nervinių ląstelių
(neuronų) ir neuroglijos.
Nervinės ląstelės – neuronai,
sudaro nervinį audinį








4. Jungiamasis audinys – audinių grupė, padedanti
palaikyti organizmo homeostazę. Susideda iš ląstelių
ir tarpląstelinės medžiagos. Skirstomas į 7
pagrindines rušys:
skaidulinis – jis būna purusis, glaudusis;
riebalinis- sudarytas is riebaliniu last.- lipocitu.
kremzlinis- sudarytas is last. chondrocitu ir
tarplastelines medziagos.
kaulinis- sudarytas is kauliniu last. ir tarplastelines
medziagos;
kraujas ir limfa.
Retikulinis - sudarytas is lasteliu su ataugomis ir
skaidulu.
Pigmentinis- sudarytas is pigmentiniu lasteliu.
Jungiamasis audinys kraujas
Leukocitas tarp eritrocitų
Augaliniai audiniai
Augaliniai audiniai yra skirstomi į
gaminamuosius ir
pastoviuosius.
Gaminamieji audiniai sudaro sėklų
gemalą, jų yra stiebų bei šaknų viršūnėse ir
šonuose, taip pat įsiterpusių kai kurių
augalų stiebuose, lapkočiuose, žieduose.
Gemalą sudarantys audiniai vadinami
pirminiais. Pirminių audinių gali būti stiebų
bambliuose, kurie vadinami įterptiniais
gaminamaisiais audiniais.
Gaminamasis audinys




Augaliniai audiniai skirstomi
arsižvelgiant į jų atliekamą funkciją:
Ze względu na pełnioną funkcję
tkanki roślinne dzielą się na:
Dengiamasis audinys
Asimiliacinis audinys
Ramstinis audinys
Apytakos audinys
Dengiamasis audinys
 Dengiamasis audinys - stanowi ona
zewnętrzną warstwę ochronną ciała rośliny,
która odgranicza wnętrze rośliny od jej
środowiska
zewnętrznego
Asimiliacinis audinys
tkanka miękiszowa - funkcją jej komórek jest:
 magazynowanie substancji zapasowych - miękisz
spichrzowy. Może on występować np. w
korzeniach,
bulwach, kłączach
wydzielanie
 fotosynteza –
miękisz asymilacyjny.
Występuje on w
liściach i łodydze.
Ramstinis audinys
 tkanka wzmacniająca - ma ona za zadanie
usztywnić organy roślin, co chroni je przed
uszkodzeniami mechanicznymi, zaś u roślin
zielnych dodatkowo pomaga w utrzymaniu
łodygi w pozycji pionowej. Wyróżniamy dwa
rodzaje tkanki
wzmacniającej:
 kolenchyma
(zwarcica)
 sklerenchyma
(twardzica)
Apytakos audinys
tkankę przewodzącą - jej funkcją jest przewodzenie wzdłuż
rośliny wody z solami mineralnymi i substancji odżywczych.
Ponieważ zawierają różne typy komórek, określa się je jako tkanki
złożone. Wśród nich wyróżniamy:
 drewno (ksylem) - występują dwa rodzaje komórek przewodzących: cewki i
naczynia. Ponadto występują komórki
miękiszowe, które magazynują
substancje zapasowe oraz
włókna, które nadają sztywność.
Poprzez cewki i naczynia woda wraz z
solami mineralnymi pobierana jest przez
korzeń i transportowana do wierzchołka
rośliny
 łyko (floem) - przewodzi substancje
 odżywcze. Zbudowane jest z komórek
 sitowych, komórek towarzyszących,
miękiszu i włókien.